Gerosios bakterijos – tai mikroorganizmai, kurie atlieka svarbų vaidmenį mūsų organizmo sveikatai. Šios mažytės, tačiau galingos būtybės gyvena mūsų žarnyne, odoje ir kitose kūno vietose, padėdamos palaikyti natūralią pusiausvyrą bei apsaugoti nuo ligų. Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijomis, yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, teikia naudą sveikatai.

 

 

Juos galima gauti tiek iš natūralių maisto produktų, tiek iš specialių maisto papildų.

Šiandien gerosios bakterijos sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik iš mokslininkų, bet ir iš žmonių, ieškančių natūralių būdų pagerinti savo sveikatą. Šiame išsamiame straipsnyje sužinosite, kas yra gerosios bakterijos, kodėl jos svarbios mūsų organizmui, kada ir kaip jas vartoti, kokie yra natūralūs jų šaltiniai, bei susipažinsite su saugumo aspektais. Taip pat pateiksime praktinių patarimų, kaip įtraukti gerąsias bakterijas į kasdienį gyvenimą, kad galėtumėte pasiekti optimalią žarnyno sveikatą ir sustiprinti imunitetą. Norintys pagerinti virškinimą gali taip pat pasidomėti papildais virškinimui, kurie padeda palaikyti optimalią žarnyno funkciją.

Kas yra gerosios bakterijos ir kodėl jos reikalingos?

Gerosios bakterijos – tai mikroorganizmai, kurie teigiamai veikia mūsų sveikatą ir yra natūrali mūsų organizmo dalis. Probiotikai, kaip viena iš gerųjų bakterijų rūšių, yra gyvos kultūros, kurios, patekusios į mūsų žarnyną, padeda palaikyti sveiką mikrobiomą – sudėtingą bakterijų ekosistemą, kuri gyvena mūsų virškinamajame trakte.

Žmogaus žarnyne gyvena trilijonai bakterijų, kurios sudaro vadinamąją žarnyno mikroflorą. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis mikrobiomas atlieka daugybę svarbių funkcijų:

• padeda virškinti maistą ir absorbuoti maistines medžiagas
• gamina tam tikrus vitaminus (K ir B grupės)
• saugo žarnyną nuo patogeninių (ligą sukeliančių) bakterijų
• reguliuoja imuniteto veiklą
• dalyvauja hormonų apykaitoje
• turi įtakos net mūsų nuotaikai ir psichinei sveikatai

Šiuolaikinis gyvenimo būdas – stresas, netinkama mityba, aplinkos tarša, antibiotikų vartojimas – gali sutrikdyti šią trapią mikrobiomo pusiausvyrą. Kai „blogosios” bakterijos ima dominuoti virš „gerųjų”, žmogus gali patirti įvairius sveikatos sutrikimus: nuo virškinimo problemų iki nusilpusio imuniteto.

Kaip palaikyti gerą mikroflorą?

Būtent čia į pagalbą ateina probiotikai. Jie padeda atkurti pažeistą mikroflorą ir palaikyti optimalų gerųjų bakterijų kiekį žarnyne. Moksliniai tyrimai rodo, kad subalansuota žarnyno mikroflora yra svarbi ne tik virškinimo sveikatai, bet ir bendrai organizmo būklei.

Tyrimų duomenimis, gerosios bakterijos gali padėti:

• mažinti viduriavimo trukmę
• kovoti su dirgliosios žarnos sindromu
• mažinti uždegiminius procesus organizme
• gerinti laktozės virškinimą
• stiprinti imunitetą
• mažinti kai kurių alergijų pasireiškimą
• palaikyti normalų kūno svorį

Pasaulio sveikatos organizacija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai pabrėžia, kad sveika žarnyno mikroflora yra vienas iš svarbiausių faktorių, užtikrinančių bendrą organizmo sveikatą ir atsparumą ligoms.

Kada verta pradėti vartoti gerąsias bakterijas?

Gerosios bakterijos gali būti naudingos daugeliu atvejų, tačiau yra keletas konkrečių situacijų, kai jų vartojimas yra ypač rekomenduojamas.

Terapinis vartojimas – kai probiotikai padeda spręsti jau egzistuojančias sveikatos problemas:

• Po antibiotikų kurso. Antibiotikai naikina ne tik patogenines bakterijas, bet ir naudingąsias, tad po gydymo antibiotikais ypač svarbu atkurti žarnyno mikroflorą. Probiotikų vartojimas gali padėti sumažinti su antibiotikais susijusį viduriavimą ir greičiau atkurti žarnyno pusiausvyrą.
• Virškinimo sutrikimai. Probiotikai gali būti naudingi gydant viduriavimą, užkietėjusius vidurius, pilvo pūtimą ar dirgliosios žarnos sindromą.
• Po žarnyno infekcijų. Gerosios bakterijos padeda greičiau atstatyti pažeistą žarnyno gleivinę ir mikrobiomą.
• Kelionių metu ir po jų. Padeda išvengti ar sušvelninti vadinamąją „keliautojo diarėją”.

 

Profilaktinis vartojimas – kai siekiama stiprinti bendrą sveikatą ir užkirsti kelią problemoms:

• Imuniteto stiprinimas. Ypač sezonų kaitos metu ar epidemijų laikotarpiu. Jei ieškote papildomos paramos imunitetui, galite išbandyti vitaminus imunitetui, kurie kartu su probiotikais sudaro efektyvią apsauginę sistemą.
• Streso laikotarpiais. Psichologinis stresas neigiamai veikia žarnyno sveikatą, o probiotikai gali padėti sumažinti šį neigiamą poveikį.
• Netinkamos mitybos kompensavimas. Kai žmogaus racionas skurdus, trūksta skaidulų ir fermentuoto maisto.
• Sezoninių alergijų prevencija. Kai kurios probiotikų rūšys gali padėti sumažinti alerginių reakcijų intensyvumą.

Vaikams ir suaugusiems: skirtingi poreikiai

Gerosios bakterijos naudingos ir vaikams, ir suaugusiems, tačiau jų poreikiai ir dozavimas skiriasi.

 

 

Vaikams probiotikai gali būti naudingi:

• stiprinant imunitetą, ypač pradėjus lankyti kolektyvą
• mažinant alerginių reakcijų riziką
• gydant rotavirusines infekcijas ir kitas virškinamojo trakto ligas
• po antibiotikų kurso

Rinkdamiesi probiotikus vaikams, atkreipkite dėmesį į preparatus, specialiai sukurtus jaunesnio amžiaus grupėms. Svarbu pasitarti su vaikų gydytoju dėl tinkamiausių preparatų ir dozavimo. Vaikams paprastai reikalingos mažesnės dozės nei suaugusiems.

Vyresnio amžiaus žmonėms probiotikai ypač svarbūs dėl su amžiumi silpnėjančios imuniteto sistemos ir lėtėjančio virškinimo. Jiems probiotikai gali padėti palaikyti geresnę virškinamojo trakto veiklą ir stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms.

Esant rimtesnėms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, uždegiminėms žarnyno ligoms ar autoimuninėms ligoms, prieš pradedant vartoti probiotikus būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Asmenys su nusilpusia imunine sistema turi būti ypač atsargūs ir visada vartoti probiotikus tik gydytojui prižiūrint.

Norint suteikti papildomą paramą po antibiotikų vartojimo, galite apsvarstyti KIKI Health Probiotikai, Gerosios Bakterijos preparatą, sukurtą padėti atkurti žarnyno mikrobiomą.

Kaip teisingai vartoti gerąsias bakterijas?

Teisingas gerųjų bakterijų vartojimas yra svarbus norint pasiekti optimalių rezultatų. Pateikiame pagrindinius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Kuriuo paros metu vartoti probiotikus?

Optimalus vartojimo laikas priklauso nuo probiotikų formos ir rūšies:

• Probiotikų papildai kapsulėse: Dauguma specialistų rekomenduoja juos vartoti vakare, prieš miegą, arba 15-30 minučių prieš valgį. Tuomet bakterijos geriau išlieka gyvybingos, nes skrandyje tuo metu yra mažesnis rūgštingumas.
• Probiotikai miltelių forma: Dažniausiai vartojami su šaltu ar drungnu gėrimu (karštis gali sunaikinti bakterijas).
• Skystos formos probiotikai: Paprastai vartojami nedelsiant po atidarymo, dažnai prieš valgį.

Svarbu pastebėti, kad jei vartojate antibiotikus, probiotikus reikėtų vartoti ne mažiau kaip 1-2 valandas prieš arba po antibiotiko dozės. Taip užtikrinama, kad antibiotikai nesunaikins gerųjų bakterijų.

Kiek laiko vartoti probiotikus?

Vartojimo trukmė priklauso nuo tikslo:

• Profilaktikai: Galima vartoti nuolat arba kursais po 1-3 mėnesius keletą kartų per metus.
• Po antibiotikų: Rekomenduojama vartoti bent 2-4 savaites po antibiotikų kurso pabaigos.
• Esant virškinimo sutrikimams: Kol pagerėja savijauta, paprastai 2-4 savaites, tačiau kartais ir ilgiau.

Rezultatai paprastai nepasireiškia iš karto – dažniausiai pagerėjimas jaučiamas po 2-3 savaičių reguliaraus vartojimo. Būtent todėl svarbu išlaikyti reguliarumą ir nenustoti vartoti per anksti.

Dozavimas: kiek ir kaip dažnai vartoti?

Dozavimas priklauso nuo kelių veiksnių:

• Preparato sudėtis: Skirtingi produktai turi skirtingą bakterijų skaičių (KSV – kolonijas sudarančių vienetų skaičių).
• Amžius: Vaikams dažniausiai skiriamos mažesnės dozės nei suaugusiems.
• Tikslas: Profilaktikai gali užtekti mažesnių dozių, o terapijai dažnai reikalingos didesnės.

Dažniausiai rekomenduojamos dozės suaugusiems: 1-10 milijardų KSV per dieną profilaktikai ir 10-20 milijardų KSV terapijai. Tačiau visada reikia vadovautis konkretaus preparato instrukcijomis arba gydytojo rekomendacijomis.

Daugelį probiotikų preparatų rekomenduojama vartoti kasdien, tuo pačiu metu, kad organizmas priprastų ir būtų pasiektas nuolatinis bakterijų kolonizavimas žarnyne.

Praktiniai patarimai

• Probiotikai geriau veikia, kai vartojami kartu su prebiotikais – maistinėmis skaidulomis, kurios tampa maistu gerosioms bakterijoms (pvz., inulinas, fruktooligosacharidai).
• Laikykite probiotikų papildus pagal gamintojo rekomendacijas – dauguma jų turi būti laikomi vėsioje, sausoje vietoje, kai kurie net šaldytuve.
• Jei vartojate kelis maisto papildus ar vaistus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl galimos sąveikos.
• Pradėkite nuo mažesnių dozių ir palaipsniui didinkite, ypač jei turite jautrų virškinamąjį traktą.

Integruojant probiotikus į kasdienę rutiną, galima ne tik vartoti papildus, bet ir reguliariai įtraukti į mitybą fermentuotus produktus – jogurtą, kefyrą, raugintus kopūstus. Taip suteiksite organizmui natūralų gerųjų bakterijų šaltinį.

Natūralūs šaltiniai: kur rasti gerųjų bakterijų maiste?

Nors probiotikų papildai yra patogus būdas gauti gerųjų bakterijų, natūralūs maisto šaltiniai taip pat yra puikus pasirinkimas. Fermentuotuose produktuose gausu gyvų bakterijų kultūrų, kurios teigiamai veikia mūsų žarnyną ir bendrą savijautą.

 

 

Populiariausi fermentuoti pieno produktai

• Jogurtas: Vienas populiariausių probiotikų šaltinių. Rinkitės natūralų jogurtą su gyvomis kultūromis (etiketėje turi būti nurodyta „su gyvomis kultūromis” arba „aktyvios kultūros”). Vengti vaisinio jogurto su dideliu cukraus kiekiu.
• Kefyras: Fermentuotas pieno gėrimas, kuriame yra daugiau įvairių bakterijų rūšių nei jogurte. Tradicinis kefyras ypač turtingas gerųjų bakterijų.
• Rūgpienis: Lietuvoje populiarus fermentuotas pieno produktas, kuriame gausu naudingų pieno rūgšties bakterijų.
• Pasukos: Tradicinis lietuviškas gėrimas, gaunamas sviesto gamybos metu, pasižymi lengvu rūgštumu ir gerųjų bakterijų gausa.
• Sūriai su gyvomis kultūromis: Kai kurie sūriai, ypač nepasterizuoti, turi gyvų bakterijų. Tai dažniausiai minkšti sūriai, kaip gorgonzola, brie, feta.

Fermentuotos daržovės ir kiti produktai

• Rauginti kopūstai: Namie ruošti ar natūraliai fermentuoti rauginti kopūstai yra puikus Lactobacillus bakterijų šaltinis. Svarbu rinktis nepasterizuotus raugintus kopūstus, nes pasterizacijos metu žūva gerosios bakterijos.
• Kimchi: Korėjiečių patiekalas iš fermentuotų daržovių, dažniausiai Pekino kopūstų ir ridikų su prieskoniais.
• Miso: Japoniškas produktas iš fermentuotų sojų pupelių, naudojamas sriuboms ir padažams.
• Kombucha: Fermentuotas arbatos gėrimas, kuriame veisia grybelių ir bakterijų kultūros.
• Tempeh: Fermentuotas sojų produktas su aukšta baltymų verte.

Kaip atpažinti kokybiškus probiotinių bakterijų šaltinius?

Renkantis maisto produktus su gerųjų bakterijų, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

• Etiketėje ieškokite užrašų „su gyvomis kultūromis”, „aktyvios bakterijų kultūros”, „nepasterizuota”.
• Patikrinkite galiojimo laiką – šviežesni produktai turės daugiau gyvų bakterijų.
• Rinkitės natūralius, be konservantų produktus, nes konservantai gali neigiamai paveikti gerąsias bakterijas.
• Atkreipkite dėmesį į laikymo sąlygas – dauguma probiotinių maisto produktų turi būti laikomi šaldytuve.

Kada maisto šaltinių nepakanka?

Nors natūralūs maisto šaltiniai yra naudingi, kartais jų gali nepakakti:

• Po antibiotikų kurso, kai žarnyno mikroflora stipriai pažeista
• Esant rimtesniems virškinimo sutrikimams
• Turint specifines sveikatos problemas, kurioms reikia tikslinių probiotikų kamienų
• Keliautojams, kurie negali užtikrinti reguliaraus fermentuotų produktų vartojimo
• Asmenims su laktozės netoleravimu, kurie negali vartoti fermentuotų pieno produktų

Tokiais atvejais rekomenduojama papildomai vartoti probiotikų papildus. Tiems, kuriems reikia tikslinio palaikymo imunitetui, verta apsvarstyti KIKI Health Immunity adaptogenų, žolelių ekstraktų ir probiotikų mišinį, kuris sukurtas stiprinti organizmo atsparumą.

Ar probiotikų vartojimas saugus? Galimi šalutiniai poveikiai

Probiotikai daugumai žmonių yra saugūs ir gerai toleruojami, tačiau svarbu žinoti apie galimus šalutinius poveikius ir situacijas, kada jų vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju.

Saugumas skirtingoms populiacijoms

• Sveiki suaugusieji: Paprastai probiotikai yra visiškai saugūs ir sukelia minimalius ar jokių šalutinių poveikių.
• Vaikai: Daugeliui vaikų probiotikai yra saugūs, tačiau jaunesniems nei 1 metų kūdikiams rekomenduojama juos skirti tik gydytojui prižiūrint.
• Nėščios ir žindančios moterys: Tyrimai rodo, kad kai kurios probiotikų rūšys yra saugios nėštumo metu, tačiau visada patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
• Vyresnio amžiaus žmonės: Paprastai saugu, bet dėl dažnesnių sveikatos problemų rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
• Žmonės su imunodeficitu: Asmenys su stipriai nusilpusia imunine sistema (po organų transplantacijos, AIDS pacientai, gydomi chemoterapija) turėtų būti ypač atsargūs ir vartoti probiotikus tik gydytojui prižiūrint.

Galimi šalutiniai poveikiai

Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai paprastai yra lengvi ir laikini:

• Virškinimo sutrikimai: Pradėjus vartoti probiotikus, gali laikinai pasireikšti dujų kaupimasis, vidurių pūtimas ar pilvo diskomfortas. Šie simptomai paprastai praeina per keletą dienų.
• Galvos skausmas: Kai kuriais atvejais probiotikai gali sukelti lengvą galvos skausmą dėl bakterijų gaminamų medžiagų, vadinamųjų „biogeninių aminų”.
• Alergijos: Retais atvejais žmonės gali būti alergiški tam tikriems probiotikų komponentams, ypač jei papilduose yra alergenų, pvz., pieno baltymų, sojų ar mielių.

Rimtesni šalutiniai poveikiai yra labai reti, bet gali pasireikšti žmonėms su stipriai nusilpusia imunine sistema ar sunkiomis ligomis:

• Bakteriemija (bakterijų patekimas į kraują)
• Fungemija (grybelių patekimas į kraują)
• Žarnyno infekcijos paūmėjimas

Kada reikėtų vengti probiotikų arba pasikonsultuoti su gydytoju

Probiotikų vartojimas nerekomenduojamas arba reikalinga gydytojo konsultacija šiais atvejais:

• Esant sunkiam imunodeficitui
• Po neseniai atliktos operacijos
• Sergantiems sunkiomis žarnyno ligomis su uždegimu
• Turintiems centrinį veninio kateterį
• Sergantiems ūminiu pankreatitu
• Naujagimiams su labai mažu gimimo svoriu

Kaip pasirinkti kokybišką probiotikų preparatą

Rinkitės preparatus, kurie:

• Pagaminti patikimų gamintojų, turinčių gerą reputaciją
• Turi aiškią informaciją apie bakterijų rūšis ir jų kiekį (KSV)
• Yra ištirti kliniškai, jei įmanoma
• Turi kokybės užtikrinimo sertifikatus
• Užtikrina bakterijų gyvybingumą iki galiojimo termino pabaigos
• Turi tinkamas laikymo rekomendacijas

Visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kurie gali rekomenduoti tinkamiausius preparatus pagal jūsų sveikatos poreikius.

 

 

Gerųjų bakterijų vartojimo nauda: apibendrinimas

Gerosios bakterijos vaidina esminį vaidmenį mūsų sveikatoje, padėdamos palaikyti optimalią žarnyno funkciją ir stiprinti viso organizmo atsparumą. Reguliarus probiotikų vartojimas, tiek iš natūralių maisto šaltinių, tiek iš papildų, gali atnešti reikšmingų sveikatos pokyčių:

• Pagerina virškinimą ir sumažina tokius negalavimus kaip vidurių pūtimas, diegliai ar nereguliarūs tuštinimosi įpročiai
• Sustiprina imuninės sistemos veiklą, padedant organizmui apsisaugoti nuo infekcijų
• Padeda atsistatyti po antibiotikų kurso
• Gali sumažinti kai kurių alerginių reakcijų pasireiškimą
• Prisideda prie psichinės sveikatos gerinimo per žarnyno-smegenų ašį

Svarbu prisiminti, kad geriausių rezultatų pasieksite, jei gerąsias bakterijas vartosite nuosekliai ir tinkamu būdu – laikydamiesi rekomenduojamo dozavimo, vartojimo laiko ir trukmės. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad probiotikai yra tik vienas iš sveikos gyvensenos komponentų – geriausi rezultatai pasiekiami derinant juos su subalansuota mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu ir streso valdymu.

Klausykitės savo kūno signalų – jei pastebėsite teigiamus pokyčius, tai gali būti ženklas, kad pasirinktas probiotikų vartojimo režimas jums tinka. Jei kiltų klausimų ar abejonių, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris padės parinkti tinkamiausią probiotikų rūšį ir dozavimą, atsižvelgiant į jūsų individualius sveikatos poreikius.

Norintiems pagerinti savo virškinimo sistemą, rekomenduojame apžvelgti mūsų kruopščiai atrinktų virškinimo papildų asortimentą, kuriame rasite kokybiškus probiotikus ir kitus virškinimą gerinančius produktus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada geriausias paros metas vartoti probiotikus?

Idealiai probiotikus geriausia vartoti vakare prieš miegą, kai žarnyno motorika sulėtėja, tačiau visada vadovaukitės produkto instrukcijomis arba sveikatos priežiūros specialisto patarimais.

Ar galiu vartoti probiotikus kartu su antibiotikais ar kitais vaistais?

Taip, bet dozių vartojimą reikėtų atskirti bent 1 valandos intervalu, kad būtų užtikrintas optimalus efektyvumas.

Ar probiotikai saugūs vaikams ir nėštumo metu?

Paprastai taip, sveikiems asmenims probiotikai yra saugūs, tačiau visada rekomenduojama pasikonsultuoti su pediatru ar gydytoju dėl individualių patarimų.

Kiek ilgai turėčiau vartoti probiotikus?

Tiek, kiek reikia – kasdien kelias savaites sveikimui po ligos arba reguliariai profilaktinei naudai, nebent sveikatos priežiūros specialistas patartų kitaip.

Kokie yra natūralūs gerųjų bakterijų šaltiniai maiste?

Jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimči ir kai kurie sūriai – visi pažymėti užrašu „su gyvomis kultūromis”.