Antibiotikai – tai vaistai, kurie naikina arba slopina bakterijų augimą ir yra nepakeičiami kovojant su bakterinėmis infekcijomis.

 

 

Nors jie išgelbėjo milijonus gyvybių nuo tokių ligų kaip plaučių uždegimas ar sepsis, netinkamas jų vartojimas kelia rimtą pavojų tiek individualiai sveikatai, tiek visuomenei. Šiandien antibiotikų žala tampa vis aktualesne problema, nes dėl jų perteklinio ar netinkamo vartojimo didėja bakterijų atsparumas, nyksta naudingosios žarnyno bakterijos ir vystosi įvairios komplikacijos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines antibiotikų keliamas grėsmes ir pateiksime praktinių patarimų, kaip apsaugoti save bei prisidėti prie visuomenės sveikatos išsaugojimo, stiprinant natūralų imunitetą ir naudojant tinkamus maisto papildus.

Suprantant antibiotikų žalos priežastis

Antibiotikai veikia tikslingai – jie naikina arba stabdo bakterijų, sukėlusių infekciją, augimą. Tačiau problema ta, kad šie vaistai dažnai negali atskirti „blogųjų” bakterijų nuo „gerųjų”, kurios yra gyvybiškai svarbios mūsų organizmui. Kai vartojame antibiotikus, jie veikia visas bakterijas – tiek patogeninius mikroorganizmus, tiek mūsų žarnyno mikroflorą sudarančias naudingas bakterijas.

 

 

Viena didžiausių problemų – netinkamas antibiotikų vartojimas virusų sukeltoms ligoms gydyti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad antibiotikai visiškai neveiksmingi kovojant su virusais, tokiais kaip peršalimas ar gripas. Nepaisant to, daugelis žmonių bando gydytis antibiotikais pajutę pirmuosius peršalimo simptomus.

Kaip paaiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai infektologai, antibiotikų poveikis organizmui yra dvejopas: jie ne tik kovoja su infekcija, bet ir sukelia pokyčius visoje organizmo sistemoje. Būtent dėl to labai svarbu juos vartoti tik tada, kai tikrai būtina, ir griežtai pagal gydytojo nurodymus.

Bakterinės ir virusinės infekcijos: kuo jos skiriasi?

Norint suprasti tinkamą antibiotikų vartojimą, svarbu aiškiai atskirti bakterines ir virusines infekcijas:

• bakterinės infekcijos sukelia bakterijos – vienaląsčiai mikroorganizmai, kurie gali daugintis savarankiškai ir yra jautrūs antibiotikams;
• virusinės infekcijos sukelia virusai – dar mažesni patogenai, kurie negali daugintis savarankiškai ir nėra jautrūs antibiotikams.

Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, net 70% viršutinių kvėpavimo takų infekcijų yra sukeliamos virusų, todėl antibiotikų skyrimas šiais atvejais neturi jokio teigiamo poveikio, o tik didina žalą organizmui ir skatina atsparių bakterijų vystymąsi.

Dažniausios antibiotikų grėsmės ir šalutinis poveikis

Antibiotikų šalutinis poveikis gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo lengvų virškinimo sutrikimų iki sunkių, gyvybei pavojingų būklių. Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, apie 20% pacientų, vartojančių antibiotikus, patiria bent vieną nepageidaujamą reakciją.

• Atsparumas antibiotikams – viena rimčiausių visuomenės sveikatos grėsmių. Bakterijos prisitaiko ir tampa atsparios vaistams, todėl infekcijos tampa sunkiau gydomos.
• Žarnyno mikrofloros pažeidimai – antibiotikai sunaikina ne tik patogenines, bet ir gerąsias bakterijas, kas sukelia virškinimo sutrikimus, vidurių užkietėjimą, viduriavimą ar net pseudomembraninio kolito vystymąsi.
• Alerginės reakcijos – nuo lengvo odos bėrimo iki anafilaksinio šoko, kuris gali būti mirtinas.
• Organų pažeidimai – kai kurie antibiotikai gali sukelti kepenų, inkstų ar net klausos pažeidimus, ypač vartojant didelėmis dozėmis ar ilgą laiką.
• Vitaminų trūkumas – ypač B grupės vitaminų, nes antibiotikai sutrikdo jų įsisavinimą ir gamybą žarnyne.
• Imuniteto silpnėjimas – dėl sutrikusios žarnyno mikrofloros, kuri atlieka svarbų vaidmenį imuniteto sistemoje.

Kaip pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gastroenterologai, po antibiotikų kurso žarnyno mikrofloros atsigavimui gali prireikti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o kai kuriais atvejais – net metų. Šiuo laikotarpiu organizmas tampa labiau pažeidžiamas įvairių infekcijų.

 

 

Kaip išvengti antibiotikų keliamų grėsmių?

Atsakingas antibiotikų vartojimas yra pagrindinis būdas išvengti jų sukeliamos žalos.

 

 

Svarbu suprasti, kad antibiotikai – tai receptiniai vaistai, kurių vartojimas turėtų būti griežtai kontroliuojamas sveikatos priežiūros specialistų.

Štai pagrindinės rekomendacijos, padėsiančios sumažinti antibiotikų keliamą žalą:

• Vartokite antibiotikus tik gydytojui paskyrus. Niekada nesigydykite antibiotikais savarankiškai ar neimkite jų iš draugų/šeimos narių.
• Visada užbaikite visą paskirtą kursą. Net jei jau jaučiatės geriau, nutraukdami gydymą anksčiau sudarote sąlygas atsparioms bakterijoms išlikti ir daugintis.
• Tiksliai laikykitės dozavimo. Vartokite vaistus tiksliai taip, kaip nurodyta – nei daugiau, nei mažiau.
• Derinkite su probiotikais. Pasitarę su gydytoju ar vaistininku, vartokite probiotikus antibiotikų kurso metu ar po jo, kad atstatytumėte žarnyno mikroflorą.
• Gerai maitinkitės ir vartokite pakankamai skysčių. Tai padės organizmui greičiau atsistatyti po antibiotikų kurso.
• Stiprinkite imunitetą natūraliai. Reguliariai sportuokite, tinkamai miegokite, venkite streso ir užtikrinkite pakankamą vitaminų kiekį organizme.

Lietuvos infektologų draugijos rekomendacijose pabrėžiama, kad svarbu ne tik teisingai vartoti antibiotikus, bet ir skirti dėmesio organizmo atstatymui po jų vartojimo. Virškinimo sistema ypač pažeidžiama, todėl rekomenduojama pasirūpinti efektyvia virškinimo sistemos priežiūra vartojant specialias maisto papildų formules.

Maisto papildai ir natūralios priemonės po antibiotikų

Organizmo atstatymui po antibiotikų kurso rekomenduojama:

• Probiotikai ir prebiotikai. Probiotikai – tai gyvos bakterijos, padedančios atstatyti žarnyno mikroflorą. Prebiotikai – maistinės skaidulos, kurios maitina gerąsias bakterijas. Geriausias laikas vartoti probiotikus – praėjus 2-3 valandoms po antibiotiko dozės, arba kaip nurodė gydytojas.

 

• Vitaminai ir mineralai:
• Vitaminas C – stiprina imunitetą ir padeda atstatyti žarnyno gleivinę
• Vitaminas D – būtinas imuninei sistemai
• B grupės vitaminai – dažnai išsekę po antibiotikų kurso
• Cinkas – svarbus normaliam imuniteto funkcionavimui

 

• Fermentuoti produktai:
• Kefyras ir jogurtas su gyvomis kultūromis
• Rauginti kopūstai ir kitos daržovės
• Kombucha – fermentuota arbata
• Kimči – fermentuotų daržovių patiekalas

 

• Skaidulinės medžiagos: pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, sėklos – jie maitina naudingąsias bakterijas žarnyne.

Efektyviam imuniteto stiprinimui po antibiotikų kurso, ypač vaikams ir suaugusiems, kuriems sunku vartoti tradicines tabletes, rekomenduojama rinktis vitamininius guminukus imuniteto stiprinimui, kurie yra maloni ir efektyvi alternatyva.

Kaip atpažinti, kada antibiotikų nereikia?

Dažnai pacientai reikalauja antibiotikų, net kai jie nėra reikalingi – ypač peršalimo ar gripo atveju. Svarbu mokėti atpažinti situacijas, kada antibiotikai nėra tinkamas gydymo būdas.

Štai pagrindiniai požymiai, kad greičiausiai sergate virusine liga, kuriai antibiotikai nereikalingi:

• Sloga, kosulys ir čiaudulys be karščiavimo arba su nedideliu karščiavimu
• Gerklės skausmas be baltos apnašos ant tonzilių
• Skausmingi sinusai su skaidriomis išskyromis
• Simptomai, kurie tęsiasi mažiau nei 10-14 dienų
• Karščiavimas, kuris praeina per 2-3 dienas

Bakterinės infekcijos požymiai, kada gali prireikti antibiotikų:

• Aukšta temperatūra (virš 38°C), kuri tęsiasi ilgiau nei 3 dienas
• Žalios ar geltonos, tirštos išskyros iš nosies, kurios tęsiasi ilgiau nei 10-14 dienų
• Stiprus gerklės skausmas su balta apnaša ant tonzilių
• Stiprūs ausų skausmai ar išskyros iš ausų
• Simptomai, kurie pagerėja, o tada žymiai pablogėja

Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos rekomendacijose pabrėžiama, kad prieš pradedant vartoti antibiotikus, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju. Peršalimo ar gripo atveju geriau susitelkti į simptomų malšinimą ir imuniteto stiprinimą natūraliais papildais ir vitaminais, nei vartoti antibiotikus, kurie nepadės, o tik pakenks organizmui.

Neracionalus antibiotikų vartojimas – tai viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų, prisidedanti prie atsparių bakterijų kamienų vystymosi. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad iki 2050 m. nuo atsparių antibiotikams bakterijų sukeliamų infekcijų Europoje kasmet gali mirti daugiau žmonių nei nuo vėžio, jei situacija nepagerės.

Išvados

Antibiotikų vartojimas, nors ir būtinas tam tikrais atvejais, visada turėtų būti gerai apgalvotas ir kontroliuojamas medicinos specialistų. Žala, kurią gali sukelti netinkamas ar perteklinis antibiotikų vartojimas, dažnai yra didesnė nei nauda, ypač kai jie skiriami neteisingai diagnozei.

Svarbu prisiminti kelis pagrindinius principus:

• Antibiotikus vartokite tik tada, kai juos paskiria gydytojas
• Visada užbaikite paskirtą gydymo kursą
• Saugokite ir atstatykite savo žarnyno mikroflorą
• Stiprinkite imunitetą natūraliomis priemonėmis
• Prisidėkite prie kovos su atsparumu antibiotikams atsakingai juos vartodami

Mūsų sveikata ir ateities kartų medicinos efektyvumas priklauso nuo mūsų šiandienos sprendimų. Rūpindamiesi savo imunitetu, tinkamai vartodami vaistus ir teikdami prioritetą prevencijai, galime išvengti daugelio su antibiotikais susijusių problemų ir užtikrinti, kad šie svarbūs vaistai išliktų veiksmingi ir ateityje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie pagrindiniai antibiotikų šalutiniai poveikiai?

Antibiotikai gali sukelti žarnyno mikrofloros disbalansą, alergines reakcijas, virškinimo sutrikimus, vitaminų trūkumą ir prisidėti prie atsparių bakterijų vystymosi, jei netinkamai vartojami.

Kaip atstatyti žarnyno sveikatą po antibiotikų?

Į mitybą įtraukite probiotikų turinčius maisto produktus, vartokite daug skaidulinių medžiagų, gerkite pakankamai vandens ir apsvarstykite galimybę vartoti patvirtintus probiotikų papildus efektyvesniam atsistatymui.

Ar antibiotikai gali gydyti virusines infekcijas?

Ne, antibiotikai yra veiksmingi tik prieš bakterines infekcijas, jie visiškai neveikia virusų, sukeliančių peršalimą ar gripą.

Ką daryti, jei įtariate šalutinį antibiotikų poveikį?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją – niekada patys nekoreguokite dozės ir nenutraukite gydymo savarankiškai.

Kaip užkirsti kelią atsparumui antibiotikams?

Vartokite antibiotikus tik tuomet, kai juos paskiria gydytojas, visada užbaikite visą gydymo kursą ir niekada nesidalinkite antibiotikais ar nevartokite jų savavališkai.