Vitamino D trūkumas: simptomai, priežastys ir kaip atstatyti normą

Vitamino D trūkumo simptomai dažniausiai siejami su ilgalaikiu nuovargiu, kaulų bei raumenų skausmais, dažnesnėmis peršalimo ligomis ir prislėgta nuotaika, tačiau šie požymiai vystosi pamažu ir gali būti lengvai supainiojami su sezoniniais savijautos pokyčiais. Lietuvoje tai aktuali problema: 2012–2014 m. ambulatorinių pacientų tyrimas, publikuotas žurnale „Medicina“, parodė, kad apie 67 % tirtų asmenų turėjo nepakankamą vitamino D koncentraciją.

Pagrindinė priežastis gana paprasta. Baltijos platumose nuo spalio iki kovo UVB spinduliuotė dažnai būna per silpna, kad oda galėtų sintetinti pakankamą vitamino D kiekį, todėl 25(OH)D lygis kraujyje šiuo laikotarpiu paprastai mažėja ir žemiausią tašką dažnai pasiekia vasario–kovo mėnesiais.

Toliau pateikiamos konkrečios vitamino D trūkumo apraiškos suaugusiesiems ir vaikams, rizikos grupės, kraujo tyrimo normos bei gydymo dozės, aptariamos 2024 m. „The Lancet Diabetes & Endocrinology“ publikacijoje ir „Nutrition Journal“ dozės–atsako duomenyse. Tai padės geriau suprasti, kada gali pakakti koreguoti gyvenseną, o kada verta kreiptis į gydytoją ir atlikti kraujo tyrimą.

Vitamino D trūkumo simptomai: ką signalizuoja organizmas?

Pirmieji požymiai dažniausiai siejami su nuolatiniu nuovargiu, kaulų ir raumenų skausmais, dažnesnėmis infekcijomis, plaukų slinkimu, prislėgta nuotaika bei lėtesniu žaizdų gijimu. Šie simptomai vystosi pamažu, todėl dažnai priskiriami stresui ar sezoniniams savijautos pokyčiams, o galima priežastis ilgą laiką lieka nepastebėta.

Klasikiniai simptomai turi aiškų biologinį pagrindą. Kai 25(OH)D koncentracija mažėja, gali sutrikti kalcio pasisavinimas žarnyne, o organizmas pradeda kompensuoti kalcio trūkumą mobilizuodamas jo atsargas iš kaulų. Dėl to suaugusiesiems gali vystytis osteomaliacija, pasireiškianti difuziniu kaulų skausmu (ypač dubens, šonkaulių ir stuburo srityse) bei proksimalinių raumenų silpnumu, dėl kurio gali būti sunku atsistoti nuo kėdės ar lipti laiptais.

Imuninė sistema taip pat jautriai reaguoja į vitamino D pokyčius. Vitaminas D dalyvauja T limfocitų ir antimikrobinių peptidų aktyvumo reguliavime, todėl jo trūkumas gali būti siejamas su didesniu jautrumu kvėpavimo takų infekcijoms. 2024 m. „The Lancet Diabetes & Endocrinology“ publikuota meta-analizė, apėmusi 46 tyrimus ir 64 086 dalyvius, parodė, kad apsauginis poveikis nuo ūmių kvėpavimo takų infekcijų buvo ryškesnis žmonėms, kurių pradinis vitamino D lygis buvo mažesnis.

Lietuvos kontekste vitamino D nepakankamumas yra plačiai paplitęs. 2012–2014 m. ambulatorinių pacientų tyrimas, publikuotas žurnale „Medicina“, parodė, kad apie 67 % tirtų asmenų turėjo vitamino D trūkumą, o pakankamą lygį pasiekė apie 21 %.

Mažiau specifiniai požymiai kartais painiojami su nerimo sutrikimais. Kai kurie žmonės pastebi:

• gausesnį prakaitavimą, ypač galvos srityje;
• galvos svaigimą ar širdies plakimą be aiškios priežasties;
• nerimą, panikos epizodus ar prastesnę koncentraciją;
• nuotaikos svyravimus, primenančius sezoninį afektinį sutrikimą.

Tokie simptomai ne visada siejami su vitamino D trūkumu, todėl žmonės kartais ilgą laiką ieško priežasties konsultuodamiesi su skirtingais specialistais. Jei pasireiškia kelios šiame sąraše minimos apraiškos, 25(OH)D kraujo tyrimas gali padėti įvertinti, ar simptomai susiję su vitamino D stoka.

Vitamino D trūkumas vaikams ir kūdikiams: požymiai

Kūdikiams vitamino D trūkumas kartais siejamas su lėtesniu pakaušio plaukų augimu, vėluojančiu dantų dygimu, neramiu miegu ir padidėjusiu prakaitavimu miegant, ypač galvos srityje. Vėluojanti motorinė raida (vėlyvesnis galvos laikymas, sėdėjimas ar vaikščiojimas) taip pat gali būti susijusi su nepakankamu vitamino D kiekiu.

Ilgalaikis vitamino D trūkumas augančiame organizme gali sukelti rachitą, nes vitaminas D svarbus kalcio įsisavinimui ir normaliai kaulų mineralizacijai. Dėl to gali deformuotis kojos (X arba O formos), minkštėti kaukolės kaulai ir lėtėti bendras augimas.

Problema neapsiriboja kūdikiais. Lietuvos abiturienčių tyrimas, publikuotas „Endocrine Abstracts“ (ECE), parodė, kad apie 73,8 % tirtų merginų turėjo vitamino D trūkumą (<20 ng/ml), o daugiau nei 96 % – nepakankamą vitamino D koncentraciją.

Praktinė rekomendacija gana aiški: kūdikiams nuo gimimo iki 1 metų dažnai rekomenduojama profilaktinė 400 TV vitamino D dozė per dieną, o vyresniems vaikams dozę verta derinti su pediatru pagal 25(OH)D tyrimo rezultatą.

Vitamino D trūkumo priežastys: kodėl jo trūksta būtent Lietuvoje?

Pagrindinė priežastis susijusi su geografine padėtimi. Baltijos platumose UVB spinduliuotė nuo spalio iki kovo dažnai būna per silpna, todėl vitamino D3 sintezė odoje šiuo laikotarpiu labai sumažėja. Kraujyje matuojama 25(OH)D koncentracija paprastai būna didžiausia rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o mažiausia – vasario–kovo mėnesiais.

Antras svarbus veiksnys yra mityba. Natūraliai vitamino D turi palyginti nedaug maisto produktų: riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė), kiaušinių tryniai, kepenys ir UV spindulių paveikti grybai. Įprasta lietuviška mityba dažnai nepadengia viso vitamino D poreikio, todėl vien su maistu pasiekti optimalų 25(OH)D lygį gali būti sudėtinga.

Pasisavinimą gali mažinti ir tam tikros sveikatos būklės. Krono liga, celiakija bei kitos uždegiminės žarnyno ligos gali sutrikdyti riebaluose tirpių vitaminų absorbciją, o inkstų ir kepenų ligos – vitamino D virtimą aktyvia forma. Bariatrinės operacijos po nutukimo gydymo taip pat gali reikšmingai sumažinti vitamino D pasisavinimą.

Tam tikri vaistai taip pat gali veikti vitamino D metabolizmą. Kortikosteroidai, prieštraukuliniai preparatai ir kai kurie cholesterolio kiekį mažinantys vaistai gali pagreitinti vitamino D skilimą kepenyse, todėl ilgalaikis jų vartojimas kartais siejamas su mažesniu 25(OH)D lygiu kraujyje.

Galiausiai svarbus ir gyvenimo būdas. Darbas patalpose, kūną dengiantys drabužiai bei SPF kremų naudojimas vasarą gali sumažinti UVB spindulių patekimą į odą. Net saulėtomis dienomis vitamino D sintezė gali būti ribota, jei oda negauna pakankamos UVB spinduliuotės efektyviai gamybai.

Kas yra rizikos grupėje: kam vitamino D trūkumas dažniausias?

Trūkumas dažniausiai nustatomas žmonėms, kurių oda sintetina mažiau vitamino D arba kurių organizmas turi didesnį jo poreikį. Lietuvos klimato sąlygomis šios grupės žiemos sezonu gali būti labiau pažeidžiamos.

Vyresniems nei 65 metų žmonėms vitamino D sintezė odoje dažnai sumažėja, nes su amžiumi mažėja 7-dehidrocholesterolio kiekis, o inkstai gali ne taip efektyviai aktyvuoti vitaminą D į kalcitriolį. Tamsesnės odos žmonės taip pat gali turėti didesnę vitamino D trūkumo riziką, nes didesnis melanino kiekis mažina UVB spindulių patekimą į odą.

Kūdikiai ir augantys vaikai gali turėti didesnį vitamino D poreikį dėl intensyvios kaulų mineralizacijos ir augimo. Nėščiosioms bei žindančioms moterims taip pat gali prireikti didesnio vitamino D kiekio, nes jis perduodamas vaisiui ir patenka į motinos pieną.

Žmonėms, turintiems nutukimą (KMI >30), dažniau nustatoma mažesnė 25(OH)D koncentracija kraujyje, nes vitaminas D yra riebaluose tirpus ir gali kauptis riebaliniame audinyje, tapdamas mažiau biologiškai prieinamas. Vegetarai ir veganai turi mažiau natūralių vitamino D šaltinių maiste, o sergantiesiems celiakija, Krono liga ar kepenų sutrikimais vitamino D pasisavinimas gali būti sutrikęs.

Naktinių pamainų darbuotojai ir biuro specialistai dažnai mažiau laiko praleidžia saulėje dienos metu, kai UVB intensyvumas didžiausias. Šioms grupėms kartais rekomenduojama profilaktiškai atlikti 25(OH)D tyrimą kartą per metus, dažniausiai žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kai vitamino D koncentracija būna mažiausia.

Vitamino D norma kraujyje: kokie rodikliai laikomi normaliais?

Vitamino D atsargos dažniausiai vertinamos pagal 25(OH)D koncentraciją kraujyje, kuri atspindi bendrą vitamino D lygį organizme per pastarąsias savaites. Pagal tarptautiniu mastu dažniausiai naudojamas ribas:

• Trūkumas: <20 ng/ml (<50 nmol/l).
• Nepakankamumas: 20–30 ng/ml (50–75 nmol/l).
• Optimalus lygis: 30–50 ng/ml (75–125 nmol/l).
• Padidėjęs lygis: >100 ng/ml (>250 nmol/l).

Kai kurie endokrinologai ir ekspertų gairės rekomenduoja siekti maždaug 40–60 ng/ml diapazono, kuris kai kuriuose tyrimuose siejamas su palankiu imuniniu atsaku, efektyvia kalcio mineralizacija ir mažesne kvėpavimo takų infekcijų rizika. 2024 m. „The Lancet Diabetes & Endocrinology“ publikuota meta-analizė parodė, kad apsauginis poveikis nuo ūmių kvėpavimo takų infekcijų buvo ryškesnis žmonėms, kurių pradinis 25(OH)D lygis buvo mažesnis.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo ir nereikalauja būti nevalgius. Dažniausiai tiriama būtent 25(OH)D koncentracija, o ne aktyvioji 1,25(OH)₂D forma, nes pastaroji greičiau kinta ir ne taip tiksliai atspindi vitamino D atsargas organizme. Lietuvos klimato sąlygomis 25(OH)D tyrimą dažnai racionaliausia atlikti vasario–kovo mėnesiais, kai vitamino D koncentracija daugeliui žmonių būna mažiausia.

Tyrimą galima atlikti privačiose laboratorijose, o jo kaina dažnai svyruoja apie 15–25 eurus. Kai kuriais atvejais, esant gydytojo siuntimui ir tam tikroms diagnozėms (pvz., osteoporozei ar malabsorbcijos sindromams), tyrimas gali būti kompensuojamas.

Rezultatą svarbu interpretuoti kartu su gydytoju, atsižvelgiant į simptomus, vartojamus vaistus ir gretutines ligas, nes ta pati skaitinė reikšmė skirtingiems pacientams gali reikšti nevienodą klinikinę situaciją.

Vitamino D trūkumo gydymas ir per kiek laiko atsistato lygis

Gydymas paprastai pradedamas nuo dozės, atitinkančios vitamino D trūkumo sunkumą. Profilaktiškai sveikiems suaugusiesiems Baltijos klimato sąlygomis dažnai rekomenduojama apie 400–1 200 TV per dieną. Esant patvirtintam trūkumui, dozė gali būti didinama iki 2 000–4 000 TV, o kai kuriais atvejais gydytojas trumpam laikotarpiui gali skirti ir didesnes dozes.

Atsistatymo trukmė priklauso nuo pradinio 25(OH)D lygio ir vitamino D trūkumo sunkumo. Lengvesniais atvejais koncentracija gali normalizuotis per kelias savaites, o esant ryškesniam trūkumui tam gali prireikti kelių mėnesių. Tokie simptomai kaip nuovargis ar raumenų silpnumas kai kuriems žmonėms gali pradėti mažėti anksčiau nei pilnai atsistato vitamino D atsargos organizme.

Pasirenkant papildą, vitaminas D3 (cholekalciferolis) dažnai laikomas pranašesniu už D2 (ergokalciferolį), nes kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali efektyviau didinti ir ilgiau palaikyti 25(OH)D lygį kraujyje. Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, jis paprastai geriau įsisavinamas vartojant kartu su riebalais, todėl dažnas pasirinkimas yra D3 preparatai su aliejiniu nešikliu, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.

K2 vitaminas (menachinonas) dažnai minimas kartu su vitaminu D3, nes dalyvauja kalcio apykaitos procesuose organizme. Kai kurie tyrimai rodo, kad K2 gali prisidėti prie kalcio nukreipimo į kaulinį audinį, tačiau šios srities moksliniai duomenys vis dar vertinami. Ilgalaikiam vartojimui D3 ir K2 derinys dažnai pasirenkamas kartu, ypač vartojant didesnes vitamino D dozes.

Svarbus niuansas: universalus vitamino D papildų vartojimas sveikiems žmonėms be patvirtinto trūkumo ne visada suteikia aiškią naudą. VITAL tyrimas („NEJM“, 2022), kuriame dalyvavo 25 871 žmogus, nenustatė reikšmingo poveikio lūžių rizikai vartojant 2 000 TV per dieną, o 2024 m. USPSTF išvada nurodė, kad vitamino D papildai bendrai populiacijai neparodė aiškios naudos kritimų ar lūžių prevencijoje. Didžiausia papildų nauda dažniausiai stebima žmonėms, kuriems nustatytas vitamino D trūkumas.

Pradėjus gydymą, pakartotinį kraujo tyrimą dažnai rekomenduojama atlikti po 2–3 mėnesių, kad prireikus būtų galima koreguoti dozę pagal individualų organizmo atsaką.

Vitamino D trūkumas: dažniausiai užduodami klausimai

Kokie 5 simptomai rodo vitamino D trūkumą, kurių nereikėtų ignoruoti?

Dažniausiai su vitamino D trūkumu siejami požymiai yra nuolatinis nuovargis, kaulų ir raumenų skausmai, dažnesnės kvėpavimo takų infekcijos, plaukų slinkimas bei prislėgta nuotaika ar ryškesni nuotaikos svyravimai.

Per kiek laiko atsistato vitamino D lygis po gydymo pradžios?

Lengvesniais atvejais 25(OH)D koncentracija gali atsistatyti per kelias savaites vartojant vitamino D papildus. Pirmieji savijautos pokyčiai, pavyzdžiui, sumažėjęs nuovargis ar raumenų skausmai, kai kuriems žmonėms gali būti pastebimi anksčiau.

Esant ryškiam vitamino D trūkumui (<10 ng/ml), korekcija gali užtrukti kelis mėnesius, o gydytojas gali skirti didesnes vitamino D dozes. Pakartotinis kraujo tyrimas dažnai atliekamas po 2–3 mėnesių, kad prireikus būtų galima koreguoti palaikomąją dozę ir stebėti vitamino D lygį.

Kokia laikoma normali vitamino D koncentracija kraujyje?

Vitamino D atsargos vertinamos pagal 25(OH)D koncentraciją kraujyje. Trūkumas dažniausiai nustatomas, kai rodiklis yra <20 ng/ml (<50 nmol/l), nepakankamumas – 20–30 ng/ml (50–75 nmol/l), o pakankamu ar optimaliu lygiu dažnai laikoma 30–50 ng/ml (75–125 nmol/l). Padidėjusi koncentracija paprastai siejama su lygiu virš 100 ng/ml (>250 nmol/l).

Ar gali būti vitamino D ir geležies trūkumas vienu metu?

Taip, vitamino D ir geležies trūkumas gali pasireikšti kartu, ypač moterims reprodukciniame amžiuje bei žmonėms, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, tokiomis kaip celiakija ar Krono liga, kai gali sutrikti įvairių maistinių medžiagų pasisavinimas.

Jei įtariate vitamino D trūkumą, pirmas žingsnis dažniausiai yra 25(OH)D kraujo tyrimas, o tik tada verta rinktis papildą ir dozę pagal individualų poreikį. Baltijos klimato sąlygomis, ypač spalio–kovo laikotarpiu, kai kuriems žmonėms gali būti rekomenduojama kasdien vartoti vitamino D papildus, nes natūrali sintezė odoje šiuo metu labai sumažėja.

„Loosen“ asortimente rasite įvairių papildų su vitaminu D3 bei D3 ir K2 deriniais. D3 ir K2 kompleksai dažnai pasirenkami žmonių, kurie siekia palaikyti normalią kaulų būklę ir kalcio apykaitą. Platesnį pasirinkimą kaulų ir sąnarių kategorijoje galite rinktis pagal savo poreikius, tyrimų rezultatus ir gyvenimo būdą.