Elektrolitai: Viskas, Ką Turite Žinoti apie Jų Svarbą, Funkcijas ir Šaltinius

Elektrolitai (electrolytes) yra gyvybiškai svarbūs mineralai, kurie mūsų organizme pernešami elektringų jonų pavidalu. Šios medžiagos yra būtinos normaliam organizmo funkcionavimui – nuo nervų impulsų perdavimo iki raumenų veiklos užtikrinimo. Tinkamas elektrolitų balansas yra esminis veiksnys palaikant optimalią sveikatą, tinkamą hidrataciją ir fizinį pajėgumą. Nesvarbu, ar esate profesionalus sportininkas, aktyvi mama, ar tiesiog rūpinatės savo sveikata, elektrolitai vaidina esminį vaidmenį jūsų kasdienėje gerovėje.

Šiame išsamiame straipsnyje sužinosite apie pagrindinius elektrolitų tipus, jų funkcijas organizme, kaip atpažinti jų disbalanso požymius, kokiais maisto produktais galite papildyti jų atsargas ir kada verta svarstyti apie papildus. Taip pat aptarsime praktines rekomendacijas, kaip palaikyti optimalų elektrolitų balansą kasdieniniame gyvenime.

Elektrolitų samprata – apibrėžimas ir jų vaidmuo organizme

Elektrolitai yra mineralai, kurie ištirpę kūno skysčiuose (kraujyje, limfoje, ląstelių skysčiuose) skyla į elektriškai įkrautus jonus. Šie jonai sukuria elektrinį potencialą, būtiną daugeliui gyvybiškai svarbių funkcijų. Pagrindiniai elektrolitai mūsų organizme yra natris, kalis, kalcis, magnis, chloridas, fosfatas ir bikarbonatas.

Natris (Na+) yra pagrindinis užląstelinio skysčio elektrolitas, reguliuojantis vandens kiekį organizme ir padedantis palaikyti kraujospūdį. Jis taip pat būtinas nervų impulsų perdavimui ir raumenų susitraukimui.

Kalis (K+) veikia priešingai natriui – jis yra pagrindinis vidinis ląstelių elektrolitas, dalyvaujantis širdies ritmo reguliavime, raumenų susitraukimuose ir nervų signalų perdavime. Kalio disbalansas gali sukelti rimtų širdies ritmo sutrikimų.

Kalcis (Ca2+) ne tik stiprina kaulus ir dantis, bet ir dalyvauja raumenų susitraukimuose, kraujo krešėjime bei nervų signalų perdavime. Jis taip pat veikia kaip antrinis tarpininkas ląstelių viduje.

Magnis (Mg2+) aktyvuoja daugiau nei 300 fermentų, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja energijos gamyboje ir padeda palaikyti normalią nervų bei raumenų funkciją.

Chloridas (Cl-) dažniausiai randamas kartu su natriu ir yra būtinas skrandžio rūgščių gamybai, taip pat padeda palaikyti tinkamą skysčių balansą ir rūgščių-šarmų pusiausvyrą organizme.

Fosfatas (HPO42-) būtinas kaulų ir dantų formavimuisi, energijos gamybai (ATP molekulėje) ir genetinės medžiagos (DNR, RNR) struktūrai.

Bikarbonatas (HCO3-) veikia kaip buferinis agentas, padedantis palaikyti organizmo pH balansą, neutralizuodamas rūgštis.

Visi šie elektrolitai dirba kartu sudėtingoje balanso sistemoje. Jų koncentracija kraujyje ir kituose kūno skysčiuose yra griežtai kontroliuojama, o bet kokie nukrypimai gali sukelti sveikatos problemų.

Kodėl elektrolitai tokie svarbūs? – pagrindinės funkcijos ir nauda sveikatai

Elektrolitai yra nepakeičiami mūsų organizmo funkcionavimui ir atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, kurių negalima pervertinti. Štai pagrindinės šių mineralinių medžiagų funkcijos:

Nervų impulsų perdavimas: Elektrolitai sukuria elektrinius gradientus, būtinus nervų impulsų perdavimui. Be tinkamo elektrolitų kiekio mūsų nervų sistema negalėtų efektyviai perduoti signalų, o tai lemtų sutrikusį jutimą ir judėjimą.
Raumenų susitraukimas: Kalcio, natrio ir kalio jonai tiesiogiai dalyvauja raumens susitraukimo mechanizme. Širdis, būdama raumeninis organas, ypač priklauso nuo tinkamo elektrolitų balanso – net mažiausi nukrypimai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
Skysčių balansas: Elektrolitai reguliuoja vandens judėjimą tarp skirtingų organizmo skyrių, palaikydami tinkamą hidrataciją ląstelėse, audiniuose ir kraujyje. Šis procesas vyksta pagal osmosinį slėgį, kurį ir sukuria elektrolitai.
pH reguliavimas: Elektrolitai veikia kaip buferiai, padedantys palaikyti tinkamą rūgščių-šarmų pusiausvyrą organizme. Ši funkcija apsaugo nuo pavojingų pH svyravimų, kurie galėtų sutrikdyti fermentų veiklą ir kitas biochemines reakcijas.
Maistinių medžiagų transportas: Elektrolitai dalyvauja aktyvaus transporto mechanizmuose, padėdami ląstelėms pasisavinti gliukozę, aminorūgštis ir kitas svarbias medžiagas.

Elektrolitų vaidmuo fiziniame aktyvume

Elektrolitai atlieka ypatingai svarbų vaidmenį užtikrinant optimalų fizinį pajėgumą.

Intensyvios fizinės veiklos metu prakaitu netenkama ne tik vandens, bet ir didelio kiekio elektrolitų, ypač natrio ir kalio. Šis praradimas gali sukelti raumenų mėšlungį, nuovargį ir sumažėjusį fizinį pajėgumą.

Jei elektrolitų nepakankama, treniruotės metu gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas ar net sąmonės praradimas. Todėl adekvatus elektrolitų papildymas prieš intensyvią fizinę veiklą, jos metu ir po jos yra būtinas norint palaikyti optimalų organizmo funkcionavimą ir išvengti dehidratacijos bei elektrolitų disbalanso pasekmių.

Sportininkai, ypač ištvermės sporto atstovai, dažnai naudoja specialiai subalansuotus gėrimus su elektrolitais, kad palaikytų tinkamą hidrataciją ir pusiausvyrą organizme ilgų treniruočių ar varžybų metu. Šie specialūs gėrimai ne tik papildo prarastus elektrolitų išteklius, bet ir padeda greičiau atstatyti jėgas po fizinio krūvio.

Elektrolitų disbalanso priežastys – rizikos veiksniai ir simptomai

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kurios lemia arba per mažą, arba per didelį šių svarbių medžiagų kiekį organizme. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:

Dehidratacija: Tai viena dažniausių elektrolitų disbalanso priežasčių. Ji gali atsirasti dėl intensyvaus fizinio krūvio, karščio, nepakankamo skysčių vartojimo, karščiavimo ar buvimo labai karštoje aplinkoje. Prakaitavimas lemia ne tik vandens, bet ir elektrolitų praradimą.
Mitybos trūkumai: Netinkama mityba, maisto produktų, turinčių elektrolitų, vengimas ar valgymo sutrikimai gali sukelti elektrolitų trūkumą. Vegetarai ir veganai turi atkreipti ypatingą dėmesį į kalcio, magnio ir geležies šaltinius savo mityboje.
Virškinimo sistemos problemos: Ilgalaikis vėmimas, viduriavimas ar malabsorbcijos sindromas gali sukelti reikšmingą elektrolitų praradimą per virškinimo traktą. Tokie sutrikimai kaip Krono liga, celiakija ar žarnyno uždegimas gali trukdyti elektrolitų absorbcijai.
Vaistai: Kai kurie vaistai, ypač diuretikai, širdies ir kraujospūdžio reguliavimo preparatai, gali sutrikdyti elektrolitų balansą skatindami padidintą elektrolitų išsiskyrimą su šlapimu.
Inkstų ligos: Kadangi inkstai yra atsakingi už elektrolitų reguliavimą organizme, bet koks inkstų funkcijos sutrikimas gali sukelti elektrolitų disbalansą. Lėtinė inkstų liga yra viena dažniausių elektrolitų sutrikimų priežasčių.
Endokrininės sistemos sutrikimai: Kai kurios būklės, tokios kaip diabetas, antinksčių ar skydliaukės sutrikimai, gali paveikti elektrolitų koncentraciją organizme.

Elektrolitų disbalanso simptomai gali būti subtilūs arba ryškūs, priklausomai nuo disbalanso laipsnio ir trukmės. Dažniausi simptomai yra:

Raumenų problemos: Mėšlungis, silpnumas, drebulys ar trūkčiojimas
Nuovargis ir silpnumas: Neįprastai stiprus ir nuolatinis nuovargis
Širdies ritmo sutrikimai: Nereguliarūs širdies dūžiai, širdies plakimo pojūtis
Nervinės sistemos simptomai: Galvos svaigimas, sumišimas, dirglumas, traukuliai
Virškinimo problemos: Pykinimas, vėmimas, apetito praradimas
Kraujospūdžio pokyčiai: Žemas kraujospūdis, alpimas

Žemų ir aukštų elektrolitų lygio požymiai

Skirtingų elektrolitų disbalansas pasireiškia skirtingais simptomais. Štai pagrindiniai požymiai:

Žemo natrio kiekio (hiponatremija) požymiai: galvos skausmas, sumišimas, nuovargis, pykinimas, raumenų mėšlungis, traukuliai, sąmonės sutrikimas.
Aukšto natrio kiekio (hipernatremija) požymiai: troškulys, sumažėjęs šlapimo kiekis, neramumas, dirglumas, raumenų sustingimas.
Žemo kalio kiekio (hipokalemija) požymiai: raumenų silpnumas, mėšlungis, vidurių užkietėjimas, širdies ritmo sutrikimai.
Aukšto kalio kiekio (hiperkalemija) požymiai: raumenų silpnumas, tirpimas ir dilgčiojimas, širdies ritmo sutrikimai, kurie gali būti pavojingi gyvybei.
Žemo kalcio kiekio (hipokalcemija) požymiai: raumenų mėšlungis, delno ir pėdos raumenų spazmai, parestezijos aplink burną, traukuliai.
Aukšto kalcio kiekio (hiperkalcemija) požymiai: nuovargis, silpnumas, kaulų skausmas, padažnėjęs šlapinimasis, vidurių užkietėjimas.
Žemo magnio kiekio (hipomagnezemija) požymiai: drebulys, raumenų mėšlungis, asmenybės pokyčiai, nenormalus širdies ritmas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad rimti elektrolitų disbalanso atvejai gali būti pavojingi gyvybei ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Elektrolitų šaltiniai maiste – kaip gauti pakankamai su dieta

Subalansuota mityba yra geriausias būdas užtikrinti pakankamą elektrolitų kiekį organizmui. Skirtingi maisto produktai yra turtingi skirtingų elektrolitų.

Siekiant išlaikyti sveiką elektrolitų balansą, verta žinoti pagrindinius jų šaltinius ir įtraukti juos į kasdienį racioną.

Natrio šaltiniai

Nors dažnai kalbama apie būtinybę sumažinti natrio suvartojimą, šis elektrolitas yra būtinas normaliam organizmo funkcionavimui. Rekomenduojama paros dozė suaugusiesiems yra apie 1500-2300 mg natrio (apie 6 g valgomosios druskos).

Valgomoji druska – pagrindiniu natrio šaltinis mūsų mityboje
Konservuoti maisto produktai
Alyvuogės ir jų aliejus
Marinuoti produktai (agurkai, kopūstai)
Sūris ir pieno produktai
Jūros gėrybės

Kalio šaltiniai

Suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 3500-4700 mg kalio per dieną. Šis elektrolitas kartu su natriu padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą ir kraujospūdį.

Bananai – vienas populiariausių kalio šaltinių
Bulvės – ypač su lupena
Žalios lapinės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai)
Abrikosai ir džiovinti vaisiai
Avokadai
Ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai)
Riešutai ir sėklos

Kalcio šaltiniai

Suaugusiems žmonėms rekomenduojama paros kalcio dozė yra 1000-1200 mg. Šis mineralas yra būtinas ne tik kaulų sveikatai, bet ir raumenų susitraukimui bei nervų signalų perdavimui.

Pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris)
Kalcio fortifikuoti augaliniai gėrimai (sojų, migdolų pienas)
Lapinės žalios daržovės (brokoliai, garstyčių lapai)
Tofu (ypač gaminamas su kalcio sulfatu)
Migdolai ir sezamo sėklos
Sardinės ir lašiša su kaulais

Magnio šaltiniai

Suaugusiems vyrams rekomenduojama 400-420 mg, o moterims – 310-320 mg magnio per dieną. Šis elektrolitas dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų organizme.

Riešutai (migdolai, anakardžiai, žemės riešutai)
Sėklos (moliūgų, saulėgrąžų)
Viso grūdo produktai
Špinatai ir kitos lapinės daržovės
Juodas šokoladas (su didesnio kakaos kiekio)
Ankštiniai augalai
Avokadai

Chlorido šaltiniai

Chloridas dažniausiai randamas kartu su natriu, todėl jo šaltiniai labai panašūs:

Valgomoji druska (natrio chloridas)
Jūros dumbliai
Jūros gėrybės
Pomidorai
Salieras
Alyvuogės

Fosforo šaltiniai

Suaugusiesiems rekomenduojama apie 700 mg fosforo per dieną. Šis elektrolitas yra svarbus kaulų ir dantų formavimuisi bei energijos gamybai.

Mėsa, paukštiena ir žuvis
Pieno produktai
Kiaušiniai
Riešutai ir sėklos
Pupelės ir lęšiai
Viso grūdo produktai

Įvairių maisto produktų įtraukimas į kasdienę mitybą yra geriausias būdas užtikrinti pakankamą visų elektrolitų kiekį. Sveika, subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos ir pieno produktų, paprastai užtikrina pakankamą elektrolitų kiekį sveikiems žmonėms.

Ar verta vartoti elektrolitų papildus ar sportinius gėrimus?

Nors elektrolitai natūraliai gaunami iš maisto ir gėrimų, tam tikrais atvejais gali prireikti papildomų jų šaltinių. Elektrolitų papildai ir sportiniai gėrimai gali būti naudingi, tačiau svarbu žinoti, kada jie iš tikrųjų reikalingi, o kada geriau pasikliauti natūraliais šaltiniais.

Kas yra elektrolitų gėrimai?

Elektrolitų gėrimai – tai specialiai sukurti skysčiai, kuriuose yra vanduo, elektrolitai (dažniausiai natris, kalis, kalcis ir magnis) bei angliavandeniai (cukrus). Šie gėrimai sukurti siekiant greitai papildyti prarastus skysčius ir elektrolitų atsargas, ypač po intensyvaus fizinio krūvio.

Rinkoje galima rasti įvairių elektrolitų gėrimų tipų:

Sportiniai gėrimai (pavyzdžiui, Gatorade, Powerade) – juose paprastai yra elektrolitų ir cukraus, skirto greitai energijai atgauti.
Elektrolitų milteliai ir tabletės – skirti ištirpinti vandenyje; dažnai turi mažiau cukraus nei tradiciniai sportiniai gėrimai.
Kokosų vanduo – natūralus gėrimas, turintis elektrolitų, ypač kalio.
Specializuoti medicininiai rehidraciniai tirpalai – pavyzdžiui, skirti vaikams ar viduriavimu sergantiems pacientams.

Kas iš tikrųjų turėtų vartoti elektrolitų papildus?

Elektrolitų papildai naudingi ne visiems ir ne visada. Štai situacijos, kuriose jie gali būti rekomenduojami:

Ištvermės sportininkai – žmonės, kurie treniruojasi ilgiau nei valandą, ypač karštoje aplinkoje, gali prarasti didelį kiekį elektrolitų su prakaitu.
Asmenys, patyrę reikšmingą rehidratacijos sutrikimą – po ryškaus viduriavimo, vėmimo ar stipraus karščiavimo.
Žmonės, dirbantys sunkų fizinį darbą karštoje aplinkoje – statybininkai, ūkininkai, gelbėtojai ir pan.
Asmenys, turintys tam tikrų medicininių būklių – kurios sukelia elektrolitų disbalansą (pavyzdžiui, kai kurios inkstų ligos, endokrininės sistemos sutrikimai).
Keliautojai karšto klimato šalyse – ypač tie, kurie nėra prisitaikę prie tokių klimato sąlygų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugumai žmonių, užsiimančių vidutinio intensyvumo veikla, paprastai pakanka vien vandens ir subalansuotos mitybos, kad būtų išlaikytas tinkamas elektrolitų balansas.

Elektrolitų papildų trūkumai ir rizikos

Nors elektrolitų papildai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, svarbu žinoti galimas rizikas:

Papildomas cukraus suvartojimas – daugelyje sportinių gėrimų yra didelis kiekis cukraus, kas gali prisidėti prie svorio didėjimo ir kitų sveikatos problemų.
Elektrolitų disbalanso rizika – per didelis tam tikrų elektrolitų kiekis gali būti toks pat pavojingas kaip ir jų trūkumas. Pavyzdžiui, hipernatremija (per didelis natrio kiekis) gali sukelti pavojingus simptomus.
Dirbtiniai priedai – daugelyje elektrolitų gėrimų yra dirbtinių saldiklių, dažiklių, konservantų, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas.
Hiponatremija dėl per didelio vandens vartojimo – per didelis vandens kiekis kartu su elektrolitų papildais gali „praskiesti” natrio koncentraciją kraujyje, sukeldamas pavojingą būklę.

Papildai prieš natūralius šaltinius

Daugeliu atvejų natūralūs elektrolitų šaltiniai (maistas ir gėrimai) yra pranašesni už papildus šiais aspektais:

Natūralūs šaltiniai teikia elektrolitų optimaliu santykiu
Maiste esantys elektrolitai dažnai geriau absorbuojami
Natūralūs šaltiniai teikia ir kitų maistinių medžiagų bei skaidulų
Mažesnė perteklinio suvartojimo rizika

Jei vis dėlto nusprendžiate vartoti elektrolitų papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis arba vartojate vaistus, kurie gali paveikti elektrolitų balansą.

Kaip palaikyti elektrolitų balansą – praktiniai patarimai kasdienei sveikatai

Tinkamas elektrolitų balansas yra esminė bendros sveikatos ir geros savijautos dalis.

Laimei, didžiajai daugumai žmonių pakanka kelių paprastų kasdienių įpročių, kad palaikytų optimalų elektrolitų lygį. Štai praktiniai patarimai, kaip užtikrinti sveiką elektrolitų pusiausvyrą:

Optimalios hidratacijos užtikrinimas

Gerkite vandenį reguliariai – siekite suvartoti apie 30-35 ml vandens vienam kūno svorio kilogramui per dieną. Tai reiškia, kad 70 kg sveriantis žmogus turėtų išgerti apie 2-2,5 litro vandens.
Stebėkite šlapimo spalvą – šviesiai gelsva spalva dažniausiai rodo tinkamą hidratacijos lygį.
Koreguokite suvartojamo vandens kiekį pagal fizinį aktyvumą, oro temperatūrą ir sveikatos būklę.
Venkite dehidratacijos ženklų – troškulys, sausa burna, galvos skausmas, tamsus šlapimas.

Subalansuotos mitybos principai

Įtraukite įvairius maisto produktus, ypač tuos, kurie turtingi elektrolitų – vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, riešutus ir sėklas.
Ribokite perdirbtų maisto produktų vartojimą, nes juose dažnai yra per daug natrio ir per mažai kitų svarbių elektrolitų.
Suvartokite pakankamai vaisių ir daržovių – siekite 5 porcijų per dieną, nes šie produktai yra turtingi kaliu ir kitais elektrolitais.
Įtraukite sveikus riebalų šaltinius, tokius kaip avokadai, riešutai ir alyvuogių aliejus, kurie taip pat turi elektrolitų.

Specialios rekomendacijos fiziniam aktyvumui

Prieš intensyvų fizinį krūvį – užtikrinkite gerą hidratacijos lygį išgerdami 400-600 ml vandens likus 2-3 valandoms iki treniruotės.
Treniruotės metu – gerkite maždaug 150-350 ml vandens kas 15-20 minučių, priklausomai nuo prakaito kiekio ir aplinkos temperatūros.
Ilgesnių nei valandos trukmės treniruočių metu – apsvarstykite galimybę vartoti gėrimus su elektrolitais, ypač jei intensyviai prakaituojate.
Po treniruotės – suvartokite maisto ar gėrimo, turinčio elektrolitų, per 30 minučių po fizinės veiklos (pavyzdžiui, bananas, kokosų vanduo).

Elektrolitų disbalanso prevencija ypatingomis aplinkybėmis

Karštomis dienomis – padidinkite skysčių ir elektrolitų turinčių maisto produktų suvartojimą.
Ligos metu – jei turite viduriavimą ar vemiate, gerkite rehidracinius tirpalus, kuriuose yra elektrolitų.
Keliaujant į karšto klimato šalis – aklimatizuokitės palaipsniui ir užtikrinkite pakankamą hidrataciją.
Nėštumo metu – pasikonsultuokite su gydytoju dėl specifinių elektrolitų poreikių.

Kada kreiptis į gydytoją

Nors daugeliu atvejų tinkamą elektrolitų balansą galima palaikyti sveika gyvensena, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją:

Kai elektrolitų disbalanso simptomai išlieka nepaisant tinkamos mitybos ir hidratacijos
Kai pasireiškia rimti simptomai: stiprus širdies ritmo sutrikimas, traukuliai, stiprus raumenų silpnumas
Jei sergate lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip inkstų ligos, širdies nepakankamumas ar cukrinis diabetas
Jei vartojate vaistus, kurie gali paveikti elektrolitų balansą (diuretikus, kai kuriuos antibiotikus ir kt.)
Po ilgo ir sunkaus viduriavimo ar vėmimo epizodo, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms

Nuolatinis elektrolitų balanso palaikymas yra ne vienkartinė užduotis, o gyvenimo būdas. Įtraukdami šiuos paprastus patarimus į kasdienį gyvenimą, galite užtikrinti optimalų elektrolitų balansą ir pagerinti bendrą savijautą bei sveikatą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kokios yra pagrindinės elektrolitų funkcijos mūsų organizme?

Elektrolitai reguliuoja skysčių balansą organizme, užtikrina nervų ir raumenų veiklą, palaiko pH pusiausvyrą ir remia tikslinius organus kaip širdis ir smegenys.

Kokie yra ankstyvieji elektrolitų trūkumo požymiai?

Dažniausi ankstyvieji elektrolitų trūkumo simptomai yra nuovargis, raumenų mėšlungis, galvos skausmas, nereguliarus širdies ritmas, sumišimas ar galvos svaigimas.

Kada reikėtų vartoti elektrolitų papildus vietoje vandens?

Elektrolitų papildai gali būti naudingi intensyvaus fizinio krūvio metu (ilgiau nei valandą), stipraus prakaitavimo atveju, po ligos, sukeliančios vėmimą ar viduriavimą, arba gydytojui rekomendavus dėl specifinių sveikatos būklių.

Kokie maisto produktai yra turtingiausi elektrolitų?

Bananai, bulvės, pieno produktai, lapinės žalios daržovės, riešutai, sėklos ir valgomoji druska yra pagrindiniai kalio, kalcio, magnio ir natrio šaltiniai.

Ar per didelis elektrolitų kiekis gali būti pavojingas?

Taip, per didelis elektrolitų kiekis, ypač iš papildų, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus ar inkstų problemas. Svarbiausia – balansas.