Mumijus (Shilajit): nauda, vartojimas ir moksliniai faktai

Mumijus arba shilajit, dar vadinamas kalnų derva, yra dervinga substancija, kuri atsiranda Himalajų, Altajaus ir kitų kalnų uolų plyšiuose. Šis tamsus, klampus mineralinis preparatas šimtmečiais buvo naudojamas tradicinėje Ajurvedos, persų ir rusų medicinoje įvairių ligų gydymui ir energijos didinimui.

Šiame išsamiame gide apžvelgsime mumijaus savybes, naudą ir mokslinius tyrimus, remdamiesi tiek senaisiais medicinos tekstais, tiek naujausiais moksliniais tyrimais.

Kas yra mumijus? Kilmė, rūšys ir sudėtis

Mumijus (dar žinomas kaip shilajit, mumijo, moomiyo ar mineralinė derva) yra unikali gamtinė medžiaga, susiformavusi per šimtmečius kalnų uolų tarpekliuose. Šis tamsios spalvos, dervą primenantis junginys randamas daugelyje pasaulio kalnų regionų, įskaitant Himalajus, Altajų, Kaukazą bei Tibetą.

Istoriškai mumijus buvo naudojamas skirtingose kultūrose ir medicininiuose mokymuose. Ajurvedoje, senovės Indijos medicinos sistemoje, jis vadinamas „kalnų prakaitu” ir vertinamas kaip gyvybės eliksyras. Persų medicinoje mumijus buvo naudojamas gydant lūžius ir žaizdas, o Rusijos ir Mongolijos tradicinėje medicinoje – kaip universalus imunitetą stiprinantis produktas.

Pagal formą ir apdorojimo lygį, mumijų galima skirstyti į:

žalias/neapdorotas mumijus – tamsios spalvos derva su uolų priemaišomis;
išvalytas mumijus – išgrynintas produktas be priemaišų;
mumijaus derva – koncentruota, tiršta forma;
mumijaus milteliai – išdžiovinta ir susmulkinta forma;
kapsulės – dozuota, patogi vartoti forma.

Mumijaus sudėtis kompleksiška ir priklauso nuo geografinės kilmės. Pagrindiniai aktyvūs komponentai:

fulvinė rūgštis – organinių rūgščių grupė, turinti antioksidacinių savybių;
huminė rūgštis – organiniai junginiai, atsirandantys dėl augalinių medžiagų irimo;
makro ir mikroelementai – kalcis, magnis, kalis, cinkas, geležis ir daugelis kitų;
amino rūgštys – organizmo statybinės medžiagos;
vitaminai ir antioksidantai – įvairūs antioksidaciniai junginiai.

Kilmės teorijos: biologiniai, geologiniai ir bio-mineraliniai aiškinimai

Mokslininkų tarpe nėra vieningo sutarimo dėl mumijaus kilmės. Populiariausios teorijos:

Biologinė teorija – mumijus susidaro iš augalinių liekanų, kurios per šimtmečius yra spaudžiamos uolų ir mineralų;
Geologinė teorija – teigiama, kad tai specifinis mineralų ir organinių medžiagų junginys, susidaręs dėl geologinių procesų;
Bio-mineralinė teorija – aiškina, kad mumijus yra biologinių ir geologinių procesų derinys, kai mikroorganizmai sąveikauja su uolienomis ir organinėmis medžiagomis.

Nepriklausomai nuo kilmės, mokslininkai sutaria, kad mumijaus formavimasis trunka šimtmečius, o galbūt ir tūkstančius metų, sukurdamas unikalias savybes.

Pagrindinė mumijaus nauda

Mumijus tradiciškai buvo vertinamas kaip universalus sveikatą stiprinantis preparatas. Šiuolaikiniai tyrimai pradeda patvirtinti daugelį tradicinių teiginių, tačiau reikia pažymėti, kad dalis poveikių vis dar reikalauja išsamesnių klinikinių tyrimų.

Imuninės sistemos ir priešuždegiminiai efektai

Viena iš labiausiai vertinamų kalnų dervos savybių – gebėjimas moduliuoti imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad mumijus gali:

skatinti baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir funkcionavimą;
mažinti uždegimą organizme;
veikti kaip adaptogenas, padedantis organizmui prisitaikyti prie streso.

Fulvinė rūgštis, vienas pagrindinių aktyvių komponentų, pasižymi imunomoduliuojančiomis savybėmis, kurios gali padėti organizme palaikyti optimalią imuninę reakciją. Kai kurie tyrimai nurodo ir potencialų mumijaus efektą mažinant autoimuninių procesų aktyvumą.

Energija, ištvermė ir kognityvinis našumas

Tradiciškai mineralinė derva buvo naudojama kaip tonikumas, didinantis gyvybingumą ir energiją. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad mumijus gali:

didinti ATP (adenozintrifosfato) kiekį organizmo ląstelėse, kas tiesiogiai susiję su energijos gamyba;
gerinti mitochondrijų funkciją – ląstelių „jėgainių” veiklą;
mažinti protinį nuovargį ir gerinti kognityvinę funkciją;
didinti fizinę ištvermę sportininkams ir fiziškai aktyviems žmonėms.

Tyrimų metu pastebėta, kad kalnų dervos vartojimas gali padėti greičiau atsistatyti po intensyvaus fizinio krūvio ir pagerinti deguonies įsisavinimą, kas ypač svarbu sportininkams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Sąnarių, kaulų ir audinių regeneracija

Tradicinėje medicinoje mumijus buvo plačiai naudojamas kaulų lūžių, sąnarių problemų ir bendrų degeneracinių ligų gydymui.

Moksliniai tyrimai pradeda patvirtinti šiuos teiginius:

mineralinė derva gali paspartinti kaulų lūžių gijimą;
sumažinti sąnarių skausmą ir uždegimą, ypač sergant artritu;
stiprinti jungiamąjį audinį;
paremti kaulų mineralinę struktūrą ir tankį.

Mumijaus sudėtyje esantys mineralai, ypač kalcis, magnis ir fosforas, kartu su organiniais junginiais gali pagerinti kaulų sveikatą ir padėti palaikyti optimalią sąnarių funkciją.

Kraujo cukraus ir metabolinė sveikata

Keli tyrimai rodo, kad shilajitas gali turėti teigiamą poveikį metaboliniams procesams, ypač cukraus reguliavimui:

padeda didinti jautrumą insulinui;
reguliuoja kraujo gliukozės kiekį;
gali turėti potencialią vertę prevencijoje ir papildomame diabeto gydyme;
padeda optimizuoti lipidų profilį.

Fulvinė rūgštis ir kiti bioaktyvūs mumijaus komponentai, manoma, dalyvauja gliukozės metabolizmo procesuose, nors šioje srityje reikalingi papildomi išsamūs tyrimai.

Vyrų ir moterų reprodukcinė bei hormoninė sveikata

Tradiciškai mumijus buvo naudojamas abiejų lyčių vaisingumui gerinti. Šiuolaikiniai tyrimai taip pat rodo kelias potencialias naudas:

Vyrams:

gali padidinti testosterono kiekį;
pagerinti spermos kokybę ir kiekį;
padėti su erekcine disfunkcija;
padidinti lytinį potraukį.

Moterims:

reguliuoti hormonų pusiausvyrą;
palengvinti menopauzės simptomus;
gerinti bendrą reprodukcinės sistemos sveikatą;
didinti vaisingumą.

Antioksidacinės ir anti-senėjimo savybės

Mumijus laikomas stipriu antioksidantu, galinčiu kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie prisideda prie senėjimo procesų ir daugelio ligų vystymosi. Tyrimai rodo, kad mineralinė derva gali:

neutralizuoti laisvuosius radikalus;
sumažinti oksidacinį stresą;
apsaugoti DNR nuo pažeidimų;
skatinti detoksikacijos procesus organizme.

Dėl šių savybių, mineralinė derva siejama su potencialiu ilgaamžiškumo didinimu ir senėjimo procesų lėtinimu, nors šie teiginiai reikalauja tolesnių mokslinių įrodymų.

Kaip saugiai vartoti mumijų (formos, dozavimas ir vartojimo būdai)

Kad gautumėte maksimalią naudą iš kalnų dervos, svarbu žinoti, kaip tinkamai ją vartoti, kokia dozė reikalinga ir kaip pasirinkti kokybišką produktą.

Tinkamos formos pasirinkimas: derva, milteliai ar kapsulės?

Mumijus rinkoje prieinamas įvairiomis formomis, kurių kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų:

Mumijaus derva (koncentruota forma):

privalumai: mažiausiai apdorota, pilnos sudėties, stipresnio poveikio;
trūkumai: stiprus skonis, sudėtinga dozuoti, reikalauja specialaus laikymo.

Mumijaus milteliai:

privalumai: lengva dozuoti, galima maišyti su skysčiais ar maistu;
trūkumai: greitesnė oksidacija, galimas savybių praradimas ilgiau laikant.

Mumijaus kapsulės:

privalumai: patogios vartoti, tikslus dozavimas, ilgesnis galiojimo laikas;
trūkumai: dažnai yra priedų, mažesnis biologinis prieinamumas nei derva.

Pradedantiems rekomenduojama rinktis kapsules arba miltelius dėl paprastesnio dozavimo. Patyrusieji vartotojai dažnai renkasi dervą dėl jos didesnio potencialo.

Mumijaus dozavimas

Rekomenduojama mumijaus dozė priklauso nuo formos, koncentracijos ir individualių poreikių:

Derva: 100-300 mg per dieną, paprastai suskirstyta į 1-3 dozes;
Milteliai: 250-500 mg per dieną;
Kapsulės: pagal gamintojo rekomendacijas, dažniausiai 1-2 kapsulės per dieną.

Pradėti visada rekomenduojama nuo mažesnės dozės, stebint organizmo reakciją. Po 2-3 savaičių vartojimo, patartina daryti 1-2 savaičių pertrauką.

Vartojimo rekomendacijos:

geriausia vartoti ryte arba prieš pietus, kad nepaveiktų miego;
derva dažnai tirpdoma šiltame vandenyje ar piene;

kalnų dervą galima vartoti su medumi, kuris tradiciškai laikomas sinergišku deriniu;
vartojimas su citrinų sultimis ar vitaminu C gali padidinti mineralų įsisavinimą;
rekomenduojama vartoti su maistu, kad būtų išvengta galimo skrandžio dirginimo.

Kokybiško mumijaus požymiai

Siekiant užtikrinti saugumą ir efektyvumą, svarbu mokėti atpažinti kokybišką produktą:

Spalva: kokybiška derva turėtų būti tamsiai ruda iki juodos spalvos;
Kvapas: specifinis, bituminis, primena dervos arba naftos kvapą;
Konsistencija: minkšta kambario temperatūroje, šaldytuve sukietėja;
Tirpumas: kokybiškas mumijus visiškai ištirpsta šiltame vandenyje, nepalikdamas nuosėdų;
Sertifikatai: ieškokite produktų, testuotų dėl sunkiųjų metalų ir kitų teršalų;
Kilmė: pageidautina iš žinomų regionų (Altajus, Himalajų kalnai) su aiškia kilmės deklaracija;
Papildomi priedai: kokybiškuose produktuose turėtų būti minimalus kiekis papildomų priedų.

Rekomenduojama rinktis gamintojus, kurie atvirai dalijasi laboratorinių tyrimų rezultatais ir turi aiškią kokybės kontrolės sistemą.

Galimi šalutiniai poveikiai, rizikos ir atsargumo priemonės

Nors mumijus dažniausiai laikomas saugiu vartoti, kaip ir bet koks aktyvus preparatas, jis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų kai kuriems žmonėms arba netinkamai vartojamas.

Dažniausi šalutiniai poveikiai:

lengvas galvos svaigimas;
virškinimo sutrikimas;
padidėjęs širdies ritmas;
nemiga (ypač vartojant vakare);
alerginės reakcijos (retai).

Sunkiųjų metalų ir teršalų rizika:

Nepatikrintas ar neišvalytas mumijus gali turėti pavojingų priemaišų:
sunkieji metalai (švinas, gyvsidabris, arsenas);
mikrobiologinė tarša;
pesticidų ar kitų cheminių medžiagų likučiai;
dirbtiniai priedai.

Kas neturėtų vartoti mumijaus:

nėščios ir krūtimi maitinančios moterys;

vaikai iki 12 metų;
žmonės su hemofilija ar kitomis kraujavimo sutrikimais;
sergantieji ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis;
asmenys, kuriems nustatytas padidintas jautrumas bet kokiam mumijaus komponentui.

Sąveika su vaistais:

Kalnų derva gali sąveikauti su kai kuriais vaistais:

kraują skystinantys preparatai (padidintas kraujavimo rizika);
diabeto vaistai (galimas papildomas cukraus kiekio mažėjimas);
hipertenzijos vaistai (galimas papildomas spaudimo mažinimas);
imuninę sistemą veikiantys preparatai.

Visada būtina pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti mumijų, ypač jei vartojate kokius nors vaistus ar turite esamas sveikatos problemas.

Mumijus tradicinėje ir šiuolaikinėje medicinoje

Mumijus turi turtingą istorinį paveldą, kurio šaknys siekia tūkstantmečių senumo medicinines praktikas, o šiandien jis sulaukia ir mokslinio susidomėjimo.

Istorinė mumijaus chronologija:

3000-5000 m. pr. Kr. – pirmieji mumijaus vartojimo įrodymai Indijoje ir Nepale;
VII-X a. – arabų gydytojai, įskaitant Aviceną, dokumentavo mumijaus gydomąsias savybes;
XII-XIV a. – plito naudojimas Persijos (dabar Irano) medicinoje;
XVI-XVIII a. – mumijus tapo žinomas rusų ir mongolų tradicinėse praktikose;
XIX a. – pradėtas sisteminis tyrimas Rusijos imperijoje;
XX a. antra pusė – sovietiniai mokslininkai pradeda laboratorinius tyrimus;
XXI a. – tarptautinis mokslinis susidomėjimas ir komercinė plėtra.

Tradiciniai vartojimo būdai:

Ajurvedoje – kaip „rasayana” (atjauninantis tonikumas), energijos didinimui, kaulų stiprinimui;
Persų medicinoje – žaizdų gydymui, lūžiams, imuniteto gerinimui;
Tibeto medicinoje – ilgaamžiškumo preparatas, organizmo pusiausvyros palaikymui;
Rusų liaudies medicinoje – virškinamojo trakto sutrikimams, bendram organizmo stiprinimui;
Mongolų praktikose – skausmui malšinti, šlapimo takų problemoms spręsti.

Šiuolaikinė mokslinė perspektyva

Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai pradėjo tirti tradicinių mumijaus vartojimo būdų veiksmingumą. Tyrimai apima:

Neuroprotekcinį poveikį – potencialus apsauginis poveikis nervų sistemai, tyrimai dėl Alzheimerio ir Parkinsono ligų;
Antiulcerogeninės savybės – tyrimai rodo, kad mumijus gali padėti apsaugoti skrandžio gleivinę;
Antidiabetinės savybės – gliukozės metabolizmo gerinimas ir insulino jautrumo didinimas;
Imunomoduliatorinį poveikį – palaikoma optimali imuninės sistemos veikla;
Anticancerogeninį potencialą – ankstyvieji tyrimai rodo galimą apsauginį poveikį prieš tam tikrų vėžio formų vystymąsi;
Antimikrobinį aktyvumą – tradicinis mumijaus naudojimas infekcijų gydymui patvirtinamas laboratoriniais tyrimais.

Nors tyrimai perspektyvūs, dauguma jų dar yra ankstyvose stadijose. Didžioji dalis studijų atlikta in vitro arba su gyvūnais, o didelių, kontroliuojamų žmogaus tyrimų trūksta. Todėl, nors tradicinė patirtis ir preliminarūs tyrimai yra daug žadantys, reikalingi tolimesni klinikiniai tyrimai, kad būtų galima visapusiškai suprasti mumijaus gydomąsias savybes ir panaudojimą šiuolaikinėje medicinoje.

Dažniausiai užduodami klausimai apie mumijų

Kas yra mumijus ir kuo jis skiriasi nuo shilajit?

Mumijus ir shilajit yra tas pats produktas, tik skirtingai vadinamas įvairiose kultūrose. Mumijus – daugiausia naudojamas pavadinimas posovietinėse šalyse, Vidurio Azijoje ir Rytų Europoje, tuo tarpu shilajit – sanskrito kilmės pavadinimas, plačiau naudojamas Pietų Azijoje ir Vakaruose. Abiem atvejais tai yra ta pati tamsios spalvos dervinga medžiaga, susidariusi kalnų uolų plyšiuose, turinti panašią biologiškai aktyvių junginių, fulvinės rūgšties ir mineralų sudėtį.

Kokia yra pagrindinė įrodyta mumijaus nauda?

Labiausiai moksliškai pagrįstos mumijaus naudos yra: antioksidacinis poveikis (dėl fulvinės rūgšties), energijos ir ištvermės didinimas (pagerina mitochondrijų funkciją), imuniteto stiprinimas (imunomoduliatorinės savybės), sąnarių ir kaulų sveikatos gerinimas (dėl mineralų komplekso) ir uždegimo mažinimas. Tyrimai taip pat rodo teigiamą poveikį vyrų reprodukcinei sveikatai, ypač spermos kokybei ir testosterono gamybai. Vis dėlto daugelis tradicinių naudojimo būdų dar laukia išsamesnių klinikinių tyrimų.

Ar mumijus saugus kasdieniam vartojimui ir kokia rekomenduojama dozė?

Išvalytas ir kokybiškas mumijus laikomas gana saugiu kasdieniam vartojimui daugumai suaugusiųjų, tačiau rekomenduojama po 2-3 mėnesių vartojimo daryti 2-4 savaičių pertrauką. Rekomenduojamos dozės priklauso nuo formos: dervos – 100-300 mg per dieną, miltelių – 250-500 mg per dieną, kapsulių – pagal gamintojo nurodymus (dažniausiai 1-2 kapsulės). Pradėti visada reikėtų nuo mažesnės dozės, stebint organizmo reakciją. Nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams, taip pat sergantiems sunkiomis inkstų ar kepenų ligomis mumijus nerekomenduojamas.

Kaip atpažinti kokybiško mumijaus preparatą?

Kokybiškas mumijus turi būti tamsiai rudos ar juodos spalvos, turėti charakteringą bituminį kvapą ir visiškai ištirpti šiltame vandenyje, nepalikdamas nuosėdų. Vertėtų rinktis produktus, kurie buvo ištirti dėl sunkiųjų metalų ir kitų teršalų, turi kokybės sertifikatus ir aiškią kilmės deklaraciją. Patikimi gamintojai pateikia laboratorinių tyrimų rezultatus ir nurodo fulvinės rūgšties kiekį. Derva turėtų būti minkšta kambario temperatūroje ir kietėti šaldytuve. Pigūs produktai, turintys daug priedų arba neturintys informacijos apie kilmę, dažnai yra prastos kokybės ar net falsifikatai.

Kas turėtų vengti mumijaus ir kodėl?

Mumijaus turėtų vengti nėščios ir krūtimi maitinančios moterys (trūksta saugumo tyrimų), vaikai iki 12 metų (dėl potencialaus poveikio besivystančiam organizmui), žmonės su hemofilija ar kraujavimo sutrikimais (gali turėti kraują skystinantį poveikį), sergantys ūminėmis kepenų ar inkstų ligomis (dėl papildomos apkrovos šalinimo organams). Taip pat mumijaus neturėtų vartoti tie, kas alergiškas bet kuriam jo komponentui. Asmenys, vartojantys kraują skystinančius, diabeto ar hipertenzijos vaistus, prieš vartodami mumijų turėtų pasitarti su gydytoju dėl galimos vaistų ir papildų sąveikos.